Ligonių patepimo sakramentas — tai ženklas, per kurį Bažnyčia prašo Viešpaties, kad Jis sustiprintų ligonio kūną ir dvasią, stiprintų ligonio ir jo artimųjų pasitikėjimą Dievo valia, pašventintų kančią, grąžintų sveikatą.

 

Sunkiau sergantis tikintysis turėtų priimti Ligonių patepimo sakramentą, kadangi jam būtina Dievo pagalba ir malonė, kad ligos prislėgtas žmogus nenusimintų, nepasiduotų nevilčiai, neužgesintų tikėjimo. Ligonių patepimo sakramentu pats Kristus aplanko ir sustiprina sergantį.

 

Šventuoju ligonių patepimu ir kunigų maldomis visa Bažnyčia sergančiuosius paveda kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad palengvintų jiems kančias ir juos gelbėtų; ji net ragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir šitaip prisidėti prie Dievo tautos gerovės. Kristaus išgyventas kančios, apleidimo, vienatvės laikas pašventina ir kiekvieno krikščionio skausmo akimirkas. krikščionis išpažįsta, kad Kristus savo kančia pašventino pasaulį.

 

Iš Viešpaties gavusi paliepimą gydyti ligonius, Bažnyčia stengiasi jį vykdyti, rūpindamasi jais ir lydėdama juos užtarimo malda. Pirmiausia ji turi ypatingą ligoniams skirtą sakramentą, kurį įsteigė pats Kristus ir paliudijo šventasis Jokūbas: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu“ (Jok 5, 14–15).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kunigas, teikdamas Ligonių patepimą, meldžiasi už ligonį, jo artimuosius, slaugytojus ir už visus kenčiančius, uždeda sergančiajam rankas ant galvos ir jo kaktą bei rankas patepa Ligonių aliejumi. Taip Bažnyčia vykdo Kristaus žodžius, kuriais Jis kvietė lankyti ligonius ir juos stiprinti. Ligonių sakramento teikimu parodomas Bažnyčios rūpestis ligoniais, senais žmonėmis, kad Viešpats yra su jais ir bendruomenei rūpi kenčiantys žmonės. Ligonių sakramentas, seniau vadintas „paskutinių patepimu“, nėra skirtas tik mirštančiajam. Jo tikslas yra Dievo galia palaikyti žmogų ligoje ir kančioje. Pripažindami Dievo valią kiekvienam iš mūsų, kartu su pasitikėjimu meldžiamės prašydami sveikatos ir kančių palengvinimo. Ligonių patepimo sakramentas jokiu būdu negali būti laikomas „bilietu į anapilį“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kam teikiamas šis sakramentas?

Ligonių patepimą gali priimti kiekvienas tikintysis, dėl ligos ar senatvės arba priartėjus mirties pavojui. Tas pats tikintysis gali vėl jį priimti, jei liga pasunkėja arba jei jis sunkiai suserga iš naujo. Prieš švęsdamas šį sakramentą, ligonis, jei tik įmanoma, turi atlikti asmeninę išpažintį.

 

Visada galima priimti šį Sakramentą prieš sudėtingesnę operaciją. Tiems ligoniams, kurie yra praradę sąmonę, Ligonių patepimas yra teikiamas, jei jie prieš sąmonės praradimą šio patarnavimo prašė arba numanoma, kad to būtų prašę.

 

Ligonių patepimo sakramento pasekmės

Juo suteikiama ypatinga malonė, artimiau suvienijanti ligonį su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui, dovanojama paguoda, ramybė, drąsa ir nuodėmių atleidimas, jei ligonis negalėjo atlikti išpažinties. Kartais, jei Dievas to nori, šis sakramentas grąžina fizinę sveikatą. Kiekvienu atveju Ligonių patepimas parengia ligonį kelionei į Tėvo namus.

Pagal Katalikų Bažnyčios katekizmą. (Pagal Katalikų Bažnyčios katekizmą)

​

Kada ir kur?

Dėl Ligonių patepimo sakramento patepimo reikia susitarti su kunigu. Jis gali būti suteiktas bažnyčioje, arba kunigas gali aplankyti ligonį, esantį namuose, ligoninėje ar slaugos namuose. Labai svarbu nelaukti iki paskutinės akimirkos.